Istoriją rašome mes!
Labdaros ir paramos fondas „Jauniems“ rengia jaunimo pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo projektą „Misija Sibiras“. Nuo projekto vykdymo pradžios lietuvių tremties ir įkalinimo vietose Sibire jau apsilankė dvylika jaunimo ekspedicijų, sutvarkiusių apie 100 lietuviškų kapinių ir susitikusių su ten gyvenančiais lietuviais.
Projekto idėja gimė dar 2005 m. Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos Asamblėjoje priėmus rezoliuciją dėl jaunimo patriotiškumo. Šioje rezoliucijoje teigiama, jog Lietuvos jaunimas yra patriotiškas, tik patriotiškumą jis suvokia kitaip, nei prieš tai buvusios kartos, todėl jam nėra galimybių jį parodyti visuomenei suprantamomis „tradicinėmis“ priemonėmis. Tai ir paskatino imtis tokios jaunimo iniciatyvos.
Projekto tikslai
- Puoselėti istorinę atmintį bei tautinį patriotiškumą tarp jaunimo;
- Skatinti kartų dialogą ir tarpusavio supratimą ypač aktualiais Lietuvos naujausiųjų laikų istorijos klausimais;
- Formuoti teigiamą patriotiško ir pilietiško jaunimo įvaizdį visuomenėje;
- Prisiminti ir pagerbti žuvusiuosius bei nukentėjusiuosius nuo vieno juodžiausių XX amžiaus Lietuvos istorijos puslapių;
- Visuomenei priminti, kad Sibiras – tai ne tik Rusijos teritorija, bet labai plati sąvoka/metafora, talpinanti savyje ir kitas šiuolaikinių NVS valstybių teritorijas, į kurias buvo tremiami žmonės;
- Įamžinti Sibire kalėjusių tautiečių atminimą, pagal galimybes sutvarkyti lietuvių tremtinių kapus;
- Susitikti su lietuviais, vis dar gyvenančiais Sibire.
Projekto etapai
Kiekvienas norintis dalyvauti projekte užpildo anketą, kuri skelbiama kiekvienų metų balandžio-gegužės mėn. šiame tinklapyje. Iš užpildytų anketų atrenkama apie 70 žmonių, kviečiamų į antrąjį atrankos etapą –bandomąjį žygį, vykstantį Lietuvoje. Po žygio, kuriame įveikiama apie 50 km, atrenkama galutinė ekspedicijos komanda.
Suburta nauja projekto dalyvių komanda Sibire lankosi vasarą, liepos – rugpjūčio mėnesiais, ekspedicija trunka apie dvi savaites. Jos metu jaunimą lydi patyrę ekspedicijų vadovai. Pagrindinis komandos tikslas – sutvarkyti rastas lietuvių kapines, susitikti ir pabendrauti su Sibire likusiais gyventi tautiečiais.
Po ekspedicijos į Lietuvą grįžusi projekto komanda pradeda svarbiausią projekto etapą – projekto rezultatų ir veiklų pristatymus visuomenei. Tokie pristatymai trunka iki kitų metų balandžio mėnesio, t.y., iki naujos projekto dalyvių atrankos. „Misija Sibiras“ pristatymai organizuojami Lietuvos mokyklose, universitetuose, bendruomenių centruose ir t.t., projekto dalyviai ekspedicijos veiklas kasmet kviečiami pristatyti ir užsienyje gyvenantiems lietuviams bei užsieniečiams.
Ekspedicijos
2013 m. projekto „Misija Sibiras’13“ dalyviai vyko į ekspediciją Tiumenės srityje. Tai vienos iš Rusijos Federacijos srities centras ir miestas Vakarų Sibire, abipus Tūros, prie Transsibiro geležinkelio. Tai vienas seniausių Sibiro miestų, stambus pramonės centras. Tiumenė įkurta 1586 totorių miesto Čingi Tūros vietoje. XVII a. per miestą ėjo prekybos kelias i Kiniją. XVIII a. pabaigoje ir XIX a. veikė kalinių persiuntimo kalėjimas; tarp kalinių buvo 1794, 1830-31, 1863 m. sukilimų dalyvių, knygnešių. Čia kalėjo ir 1863 m. sukilimo dalyvis poetas Julius Anusavičius. 1946 m. į Tiumenės sritį buvo atitremta estų, lenkų, kelios lietuvių šeimos. 1947m. gruodį atvežta dar apie 80 lietuvių šeimų iš buvusių Pagėgių, Šilutės, Klaipėdos, Šiaulių, Telšių, Marijampolės, Vilkaviškio, Kauno apskričių. Tremtiniai dirbo statybose, elektrinėje, plytinėje. Po 5 metų lietuviams leista grižti į tėvynę. 5 – 6-ajame dešimtmetyje Tiumenėje veikė koncentracijos stovykla (kaliniai dirbo pramonės įmonėse krovėjais), miesto apylinkėse – didelė pataisos darbų kolonija.
2012 m. šešiolikos žmonių komanda ekspedicijos metu vyko į Chakasijos Respubliką (Rusijos Federacija), esančią Rytų Sibiro pietuose. Daugiau nei už 5000 kilomentrų nuo Lietuvos ekspedicijos dalyviai sutvarkė 11 (nors pirminis planas buvo 6) lietuvių kapinių, susitiko su keletu ten dar gyvenančių lietuvių. Vienose iš ekspedicijos metu aplankytų lietuvių kapinių, buvo pastatytas ąžuolinis projekto dalyvių iš Lietuvos atgabentas medinis kryžius (aut. tautodailininkas Vidmantas Zakarka) tremtiniams atminti (jo maketą galima pamatyti Lietuvos nacionaliniame muziejuje). Kryžiaus ertmėje esančioje kapsulėje sudėti lietuvių linkėjimai, rašyto projekto pasiruošimo metu. Visos ekspedicijos metu dalyviai sukorė daugiau nei 13 000 kilometrų.
2011 m. dvi jaunimo ekspedicijos lankėsi Rusijos Federacijoje Tomsko srityje ir Tadžikistano Respublikoje. Pastarojoje, Kurgan – Tiubė miesto kapinėse, ekspedicijos dalyviai pastatė paminklą Sibire likusiems lietuviams atminti, taip pat surado ekspedicijos dalyvio proprosenelės kapą, susitiko su čia gyvenančiais lietuviais. Tomsko srityje jaunimo komanda sutvarkė 7 kapines (Tomske, 86-ame ir 109-ame kvartaluose, Tunguskyj Gor bei Centralnaja), pastatė medinį kryžių, pėsčiomis įveikė beveik 100 kilometrų, susitiko su lietuvių kilmės asmenimis.
2010 m. dvidešimties žmonių komanda vyko į lietuvių trėmimų ir kalinimo vietas Sverdlovsko srityje, Rusijos Federacijoje. Aštuntoji jaunimo ekspedicija Sibirą pasiekė traukiniais, o dalį tolimojo krašto atstumų nukeliavo pėsčiomis, aplankydama Čeremchovo, Mostavaja, Novaja Lialia, Saltanovo vietoves bei itin daug valios ir kantrybės pareikalavusį 59-ąjį kvartalą, glūdintį aukštomis žolėmis apaugusioje, pelkėtoje taigoje. Šiose vietose jaunimo grupė sutvarkė apleistus tautiečių kapus, pagamino tris naujus didelius kryžius, susitiko su Sibire likusiais gyventi tautiečiais.
2009 m. dalyviai išvyko į dvi ekspedicijas Buriatijos (Rusijos Federacija) ir Kazachstano Respublikose. Pastarojoje ekspedicijoje, kitaip nei vykusiose iki šiol, dalyviai lankė ne tremtinių, o politinių kalinių lagerių teritorijas. Tuo tarpu Buriatija buvo pats tolimiausias iki šiol rengtų ekspedicijų taškas. Čia sutvarkytos lietuvių kapinės, susitikta su vietos lietuvių bendruomenėmis.
2008 m. projekto „Misija Sibiras’08“ dalyviai lankėsi Irkutsko – Krasnojarsko srityjse kur aplankė ir sutvarkė vienas didžiausių lietuvių laidojimo vietų Sibire – Biriusinsko kapines, kurios tapo amžino poilsio vieta apie 250 mūsų tautiečių. Taip pat buvo sutvarkytos Serebrovo, Solenaja, Talaja, Tumanšeto, Sarančeto, Tulūno bei vienos gražiausių Sibire esančių lietuvių kapinių Kvitoke, kurios paliko neišdildomą įspūdį visiems ekspedicijos dalyviams savo žemaitiškų medinių kryžių masiškumu.
2007 m. ekspedicijos dalyviai aplankė lietuvių trėmimo vietas Krasnojarsko srityje, Šalinskaja rajone, prie upės Manos. Jaunimo ekspedicija susitiko su lietuvių bendruomenės atstovais, aplankė ir sutvarkė Pimijos, Narvos, Podsobnaja, Didžiojo ir Mažojo Unguto, 3-čiojo kilometro, Aleksejevkos, Beretės, Brodo bei vienas gražiausių Sibire esančias lietuvių kapines Korbike.
2006 m. įvyko net trys sėkmingos ekspedicijos į Sibiro regionus (Irkutską, Komiją bei Tomską). Visų šių ekspedicijų metu tvarkytos trėmimų vietos, apleistos lietuvių kapinės, susipažinta su buvusiomis lietuvių tremtinių gyvenimo sąlygomis.
Detaliau susipažinti su buvusiomis ekspedicijomis galite aplankydami ankstesnių ekspedicijų tinklalapius internete:
www.misijasibiras.lt/2006
www.misijasibiras.lt/2007
www.misijasibiras.lt/2008
www.misijasibiras.lt/2009
www.misijasibiras.lt/2010
www.misijasibiras.lt/2011
www.misijasibiras.lt/2012
www.misijasibiras.lt/2013
Projekto pasiekimai
2007 m. projektas nominuotas „LT tapatybei“ – apdovanojimams, skirtiems už naujausius pasiekimus, reikšmingus darbus bei aktyvią veiklą gerinant Lietuvos įvaizdį.
2010 m. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas režisierius Jonas Jurašas pastatė dramą „Antigonė Sibire“, kurios įkvėpimo šaltiniu tapo projektas „Misija Sibiras“. Spektaklis pastatytas minint 70-ies metų sukaktį po pirmosios sovietinės okupacijos pradžios ir pirmųjų trėmimų į Sibirą. Tais pačiais metais už Antigonės vaidmenį spektaklyje „Antigonė Sibire“ aktorei Eglei Mikulionytei įteiktas auksinis scenos kryžius.
2011 m. projektas „Misija Sibiras“ Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) renginyje „Studentų apdovanojimai 2010″ už jaunimo pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymą laimėjo nominacijoje „Studentų pagarbos apdovanojimas“.
2011 m. projektas „Misija Sibiras’11“ laimėjo jaunimo pilietinių ir tautinių iniciatyvų apdovanojimų nominacijoje „Metų projektas“.
2011 m. Seimo valdyba įsteigė Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimą Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“. Nominacijoje už pilietinę iniciatyvą valstybės stiprinimo labui kartu su kitais keturiais nugalėtojais paskelbtas ir jaunimo pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo projektas „Misija Sibiras’11“.
Įdomybės
Per 2006 – 2012 metus projekto anketą, pavasarį skelbiamą tinklalapyje misijasibiras.lt, jau užpildė vebeik 9000 žmonių.
Trejus metus iš eilės (nuo 2010 m.) prieš projekto ekspedicijos (-jų) išvykimą į Sibirą, LTV Didžiojoje studijoje organizuojamas „Misija Sibiras“ palaikymo akcija – koncertas. Tiesioginės transliacijos metu surinktos lėšos skiriamos sėkmingam projekto veiklų įgyvendinimui: priemonių ir reikmenų ekspedicijoms įsigijimui, projekto pristatymų Lietuvoje bei užsienyje išlaidoms padengti.
Sukurti 5 „Misija Sibiras“ dokumentiniai filmai pagal projekto ekspedicijų lankytas Sibiro vietoves: Krasnojarskas – Irkutskas (2008m.), Kazachstano Respublika (2009m.), Sverdlovsko sritis (2010m.), Tomsko sritis (2011 m.), Chakasijos sritis (2012 m.).
„Misija Sibiras“ fotografijų parodos organizuojamos nuo 2006-ųjų metų – pirmųjų jaunimo ekspedicijų apsilankymo Sibire. 2006 ir 2007 m. po visą Lietuvą keliavo kilnojamoji paroda-kubas, kurioje eksponuotos ekspedicijų nuotraukos ir komandų dalyvių dienoraščių ištraukos, mobili paroda aplankė visus didžiuosius Lietuvos miestus bei miestelius. Projekto parodų išskirtinumas – po nuotrauka pateikiamos dalyvių Sibire rašytų dienoraščių ištraukos. Tokios parodos 3 kartus eksponuotos LR Seime, 2 kartus – LR Užsienio reikalų ministerijoje, 200 Lietuvos mokyklų, 5-iose LR Ambasadose užsienyje (Dubline, Londone, Minske, Romoje, Švedijoje), LR generaliniame konsulate Sankt Peterburge, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje ir kitur.
„Misija Sibiras“ ekspedicijose dalyvavo ir projekto veiklą palaiko visuomenei gerai žinomi asmenys: atlikėjas, žurnalistas Marijonas Mikutavičius, grupės „G&G Sindikatas“ narys Gabrielius Liaudanskas-Svaras, aktorius, laidų vedėjai Audrius Bružas ir Neringa Skrudupaitė, žurnalistai Martynas Starkus, Jaunius Matonis.
Istorija
1941 m. birželio 14 d. pradėtos masinės represijos, kurias prieš lietuvių tautą vykdė Sovietų Sąjunga. Vien pirmosiomis trėmimo dienomis – birželio mėn. 14-16 d. – buvo represuota virš 17 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Per 11 trėmimo metų iš Lietuvos ištremta daugiau kaip 130 tūkstančių žmonių, koncentracijos stovyklose įkalinta apie 150 tūkstančių lietuvių.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro duomenimis, tremtyje ir lageriuose išgyveno daugiau kaip 2/3 lietuvių. Iš jų apie 80 tūkst. iki 1960 m. sugrįžo į Lietuvą, o likusieji liko už Lietuvos ribų. Iš viso Lietuvoje ir už jos ribų (lageriuose ir tremtyje) žuvo ar buvo nužudyta apie 100 tūkst. lietuvių.
Iš viso 1940-1952 m. sovietinės ir vokiečių okupacijos metais Lietuva dėl teroro ir genocido neteko daugiau kaip 500 tūkst. žmonių, dar pusė milijono lietuvių, lenkų, vokiečių, „klaipėdiečių“ buvo priversti palikti Lietuvą.
Projekto organizatoriai
Labdaros ir paramos fondas „Jauniems“ – 2005 m. įkurtas Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT). „Jauniems“ tikslas – išnaudojant sukauptas žinias ir resursus, skatinti pozityvias jaunimo iniciatyvas ir kurti pokyčius reikalingus jauniems žmonėms.